Meditacija kasdieniame gyvenime. Emocijos ir jausmai. Psichosomatika.

Gyvenimą reikia patirti. Kitaip nesigaus. Jis prašuoliuos pro šalį, jei atsijungsime nuo jutimų ir susikoncentruosime į rezultatą. Jei norėsime atsidurti ten, kur dar nesame, jei gaudysime laimę už uodegos. Pasaulis sukurtas ne taip. Jame jausmai atitinka dabartį arba ne. Ir jeigu ne, tuomet Jūsų dabartyje nėra. O tai reiškia, jog gyvenime taip pat.

Patyrimai yra raktas į jausmą - aš gyvenu. Jie ir tik jie atveda mus į dabarties akimirką ir leidžia išgyventi viską, kas yra duota kaip dovana ar pamokos. Tačiau kaip nutinka, kad atsijungiame nuo jų ir pojūčiai tampa neprieinami, arba prieinami tik aštrūs, adrenalino kupini... Taip mūsų nervų sistema saugosi nuo per didelio krūvio. Kai nebegalime talpinti jausmų, ar nemokame su jais išbūti, o jie vis intensyvėja dėl gyvenimo mums keliamų iššūkių. Ji tiesiog atjungia mus nuo pojūčių arba stipriai sumažina jų intensyvumą. Tačiau tai turėtų būti laikina priemonė, kol į gyvenimą ateis daugiau saugumo.

Deja saugumas į stipriai išderintą nervų sistemą pats atkeliauja retai. Jį reikia pasikviesti. Ieškoti susitikimų su juo. Inicijuoti galimybes patirti jį. Deja, tokių pamokų mokykloje neturėjome, tad ir žinių ar tiesiog tokios intencijos mums stipriai stinga.

Raktas, padėjęs man ir daugiau nei 100 mano klientų, yra somatinės meditacijos. Tai nėra įprastos mums meditacijos, kur reikia sėdėti lotoso pozoje nejudant ir ignoruoti visus pojūčius apart kvėpavimo. Ne, tai atvirkščiai - labai gyvybingas procesas, kur dėmesys atvedamas į visus pojūčius ir išlaikomas juose.

Somatinių meditacijų metu Jūs įsiklausote į visus kūno impulsus ir su švelniu dėmesiu bei palaikymu keliaujate su jais. Judesys, atodūsiai, garsai ar bet koks kitas natūralus kūno impulsas yra svarbūs ir galingi įrankiai susigrąžinti gyvybingumą ir džiaugsmą. Kartais, džiaugsmui pasiekti, mums reikia išlaisvinti ir sudėtingesnes, kūne įstrigusias emocijas, tačiau tai gyvybiškai svarbus procesas.

Užstrigusios kūne, sunkų krūvį turinčios emocijos, dažnai pasireiškia ne tik psichosomatiniais simptomais, tačiau ir ligomis. Tai nėra retas atvejis, dažnai su tuo susiduriu savo darbe, ir ne viena klientė apgailestavo, kad anksčiau nerado būdo išgyventi savo sunkius jausmus, kad situacija pasiekė tokią stadiją, kur jau be chirurgo peilio nebegalima apsieiti. Ir tai labai logiška - emocija yra energija, turinti krūvį. Jeigu jai neleista išeiti, ji lieka, neišgaruoja. Ji turi destruktyvų charakterį, ir, jei labai saugome aplinkinius, tuomet ji griauna mus iš vidaus.

Visi jausmai ir emocijos, duoti mums ne veltui. Ir tik serganti visuomenė, negalinti ir nenorinti akistatos su nepatogiais jai jausmais, išmokė vaikus nepykti, kai yra peržengiamos jų ribos, siekti tikslo nepaisant nuovargio, gerbti suaugusius, net tuomet, kai tai nėra natūralus jausmas… Išties, jei žmogus turėtų laisvę jausti visus savo jausmus, juos išreikšti, neskirstydamas į gerus ir blogus, tuomet mums nereikėtų emocinės sveikatos specialistų, arba tai būtų itin reti atvejai.

Šiandien, tai, ką galime išties padaryti dėl savęs ir dėl savo vaikų, tai išmokti saugiai patirti ir išreikšti emocijas. Tam prireiks saugos diržų- somatinės meditacijos puikiai tinka. Jas kūriau remdamąsi kūno psichoterapijos, somatinės psichologijos pagrindais, žmogaus fiziologijos žiniomis, neuro mokslo atradimais bei savo ir savo klientų patirtimi. Jos sukurtos skirtingiems poreikiams atliepti, tačiau visos švelniai ir saugiai palydi Jus į vidinį pojūčių pasaulį, leidžia prisiliesti prie jausmų ir susijungti su dabarties akimirka per kūną.

Tai 20 min. trukmės malonios kelionės į save. Padėsiančios palaikyti emocinę higieną - išleisti kiekvienos dienos nesąmoningai patirtų emocijų krūvį. Taip pat daug saugumo suteiksiančios, nes žinojimas, kad yra kas palydi per sunkius etapus leidžia daug lengviau kvėpuoti. Na ir galiausiai - tai puikus nervų sistemos sureguliavimo instrumentas, padedantis persijungti po įtemptos dienos į poilsio oazę.